Šiemet rugpjūčio 2 d. švenčiame Porciunkulės atlaidų 800-metį. Šioje Asyžiuje rengiamoje šventėje lankysis ir pats popiežius Pranciškus. Ta proga, mažesniųjų brolių pranciškonų rūpesčiu baigiama ruošti popiežiaus Benedikto XVI knygelė „Asyžiaus malonė“ (Katalikų pasaulio leidiniai).
Knygelėje pasakojama apie Porciunkulės bažnytėlę, ypač brangią Šv. Pranciškui, ir gautą Asyžiaus atlaidų malonę. Popiežius Benediktas XVI įžvalgiai ir jautriai gilinasi į šių atlaidų prasmę, atskleisdamas svarbiausią jų perduodamą žinią, „kad galų gale viskas yra malonė“.
„Mūsų broliams Porciunkulės atlaidai – viena didžiausių metų švenčių. 800 metų tradicija! Ir Lietuvoje, ypač Žemaitijoje, ši šventė prigijo, tapo betarpiškai sava, todėl nusprendėme ne tik patys pasidžiaugti šia iškilia proga, bet ją pristatyti ir kitiems mūsų popiežiaus Benedikto XVI mintimis ir žodžiais. Knygelė neilga, todėl kiekvienas ją perskaitęs galės aiškiau suvokti, kas yra tie atlaidai, kurie mūsų sąmonėje išlieka giminės susibūrimo, į lignino popierių suvyniotų saldainių ir smilkalais pakvipusių bažnyčių bei jas juosiančių procesijų pavidalu“, – kalbėjo provincijolas brolis Algirdas Malakauskis.
Knygelė prasideda itin lietuvišku įvadu apie atlaidus. Remdamasis savo patirtimi ir įžvalgomis, apie juos pasakoja „Mažosios studijos“ vyr. redaktorius, žurnalistas, brolis kunigas Julius Sasnauskas OFM. Jis rašo: „Jau kuris laikas Bažnyčioje liautasi medžioti atlaidų dienas, skaičiuoti, sodinti Dievą į buhalterio kėdę, bet mintis apie atleidimą, apie dieviškąjį mūsų klaidų ir nuodėmių perrašymą tebėra geidžiama, brangi, juo labiau spindinti, juo tirštyn aplinkui blogio ir neteisybės. Popiežius Pranciškus kartu su gailestingumo metų žinia priminė visiems, kad atlaidų malonė Bažnyčioje gyva ir kad durys plačiai atvertos kiekvienam nelaimingajam. Kodėl nepatikrinus?“
Apie Porciunkulę
Porciunkulė – tai maža bažnytėlė, esanti didingos Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bazilikos viduje. Ši šventovė yra Italijos viduryje, Umbrijos regione, Asyžiaus miestelio kalvos slėnyje, vos 4 km nuo centro. Čia prasidėjo pranciškonų judėjimas.
Apie vienuolius pranciškonus – Mažesniųjų brolių ordiną
Šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181–1226) įkurtas Mažesniųjų brolių ordinas (lot. Ordo Fratrum Minorum, sutrumpintai OFM) plačiau žinomas pranciškonų vardu. Pranciškonų ordinas yra Katalikų Bažnyčiai priklausanti vienuolių brolija, Lietuvoje įsikūrusi dar XV amžiuje, kai juos į Vilnių pasikvietė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis. Čia atvykę pranciškonai šalia įprasto maldingumo ėmėsi tarnauti vargšams ir visiems Lietuvos žmonėms.
Iškentėję sovietinę priespaudą ir Vakaruose išgyvenę broliai šalies nepriklausomybės pradžioje atkūrė tarpusavio ryšius, sulaukė naujų pašaukimų ir tęsia bemaž septynis šimtmečius nenutrūkstančią pranciškoniškojo gyvenimo tradiciją bei rašo naują savo istorijos Lietuvoje skyrių.
Vykdydami savo misiją Lietuvoje, broliai pranciškonai drąsiai bendrauja su visuomene, padeda sunkumų užkluptiems žmonėmis. Jie tapo plačiai žinomi šių globojamų projektų dėka: br. Astijaus Kungio televizijos laida „Atverk duris“, Šv. Pranciškaus onkologijos centras ir „Vilties bėgimas“ Klaipėdoje, Pranciškonų gimnazija Kretingoje, naujienų portalas Bernardinai.lt, ilgametė dvasinė pagalba nuteistiesiems iki gyvos galvos Lukiškių kalėjime.
Lietuvos Šv. Kazimiero provincijoje tarnauja per keturiasdešimt mažesniųjų brolių pranciškonų, veikia aštuoni vienuolynai: Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino, Kauno Šv. Jurgio, Kryžių kalno, Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio, Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, Klaipėdos Šv. Pranciškaus, Kennebunkporto Šv. Antano (JAV) ir Prisikėlimo (Kanada).
Vatikano radijas
Nuotraukoje: Asyžiaus malonė - RV
